Pradinukai + kompiuteris..?

Posted in Uncategorized with tags on gegužės 3, 2011 by viensdutrys

Taigi, nors visi įrašai jau parašyti, tačiau radau ganėtinai įdomų straipsnį diskutuotina tema. Išties vos pamačius antraštę reakcija iškart buvo neigiama, bet ilgiau pagalvojus apie tai, galbūt tai bus naudinga, tačiau labiausiai mane gluminantis faktorius yra tai, kokio amžiaus tie vaikai. Aš suprantu, kad gyvenant XXI nori – nenori technologijos sparčiai vystosi, lygiai taip pat lygiagrečiai vystosi ir plečiasi jas naudojančių amžiaus grupių ribos. Žinoma, anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti, bet..netikėtai Lietuvoje šįkart.

Sostinės „Vyturio“ pradinė mokykla – pirmoji Lietuvoje, kurioje įgyvendinant bandomąjį pradinio ugdymo projektą pamokos vedamos naudojant integruotą „Classmate PC“ sprendimą. Dvidešimt keturi šios mokyklos mokiniai ugdymo procese naudoja edukacinius nešiojamuosius „Classmate PC“ kompiuterius.

Mokyklai kompiuterius skyrė bendrovė „Intel“, o Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) papildomai nupirko 48 nešiojamuosius kompiuterius, kurie leido projektą išplėsti į dar dvi pagrindines mokyklas.

ŠMM remiamu projektu siekiama integruoti informacines technologijas ir mokymo procesą kiekvienam mokiniui klasėje suteikiant  kompiuterį, prieigą prie interneto ir šiuolaikišką mokymo turinį. Anot projekto iniciatorių, prieiga prie šiuolaikinių technologijų ankstyvame mokymo etape, gebėjimas naudotis jomis kaip žinių ieškojimo ir gilinimo priemone – pagrindinis žinių visuomenės kūrimo elementas. Be to, šios priemonės leidžia suvienodinti Lietuvos ir daugelio Vakarų šalių, kur mokymasis integruojant kompiuterius į ugdymo procesą tampa standartu, moksleivių galimybes.

Pradinukams skirti kompiuteriai specialiai sukurti švietimo tikslams. Jų klaviatūra atspari apliejimams, papildomai sutvirtintas korpusas – smūgiams. Ilgas baterijos darbo laikas ir galimybė prijungti kompiuterį prie belaidžio tinklo tiek mokykloje, tiek namuose leidžia vaikams dirbti be laidų.

Kasdienių pamokų metu, pasitelkęs kompiuterį ir belaides technologijas, mokytojas gali stebėti, kaip mokiniai naudojasi kompiuteriais. Taip užtikrinamos galimybės naujais būdais įvertinti žinias ir gebėjimus bei mokinių pasiekimus, pavyzdžiui, pasitelkiant trumpus nuotolinius testus iš karto tikrinami rezultatai.

Duomenų bazės

Posted in Uncategorized with tags on gegužės 1, 2011 by viensdutrys

Galiausiai ir paskutinis mano įrašas – pasirinkau atrodo labai elementarią temą, tačiau informacijos ja ganėtinai nemažai, tačiau perdaug išsiplėsti nenoriu, tai bedrai keletas faktų.

Duomenų bazė yra organizuotas (susistemintas, metodiškai sutvarkytas) duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu. Nors terminas kilo kompiuterių pramonėje, dabartinės vartojimo prasmės ribos praplėstos ir EU Database Directive (kurianti duomenų bazių intelektualinės nuosavybės teises) apima ir neelektronines rūšis. Vertėtų paminėti, jog trumpinys yra DB. Taigi šis terminas „duomenų bazė” atsirado XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau ir šiuo metu vis dar įvairiai apibrėžiamas. Yra kelios DB sampratos. Pagrindinės yra dvi.

  1. DB – tai kartu saugomų ir susijusių duomenų, skirtų apdoroti kompiuteriu, visuma. Duomenys atitinka realaus pasaulio tam tikros – skirtos automatizuoti – dalies (taikymo srities) modelį. Duomenų pavyzdžiai: bibliotekos kartoteka, telefonų abonentų knyga, pirkėjų užsakymų registracijos žurnalas ir kt. Duomenys saugomi ir apdorojami ne bet kaip, o laikantis tam tikrų susitarimų, taisyklių. Kitaip tariant, duomenys tam tikru būdu sutvarkyti (priešingu atveju nebūtų DB). Reiktų skirti vadinamąjį fizinį ir loginį duomenų organizavimą. Pirmasis nurodo duomenų fizinio išdėstymo būdus kompiuterio atmintyje, o antrasis – duomenų struktūros vaizdavimą – modelį, reikalingą vartotojams.

Duomenims, saugomiems DB, būdingos šios savybės:

  • integruotumas (Duomenų integruotumas reiškia, kad visi duomenys kaupiami ir saugomi kartu nustačius jų tarpusavio ryšius. Taip saugomus duomenis dažniausiai naudoja ne vienas, o keli vartotojai.);
  • nepertekliškumas (Duomenys saugomi vengiant jų dubliavimo. Kai yra pertekliškumas, t.y. kelios duomenų kopijos, joms veltui eikvojama atmintis, o modifikuojant duomenis tenka kelis kartus naudoti tas pačias atnaujinimo operacijas. Be to, kai duomenų kopijos atitinka skirtingas atnaujinimo stadijas, tai gali iššaukti prieštaringos informacijos pateikimą.);
  • nepriklausomumas (Duomenų nepriklausomumas reiškia, kad duomenų apdorojimo taikomosios programos nesikeičia modifikuojant duomenis.).

2. Antroji DB samprata yra platesnė, ji apima ne tik tvarkingai saugomus duomenis, bet ir programinę įrangą, skirtą duomenų bazėms kurti ir įvairiais būdais apdoroti.

Taigi toks mano paskutinysis įrašas. Dėkui visiems skaičiusiems, buvo tikrai įdomu ir naudinga asmeniškai man tai tikrai!

Kompiuterių tipai ir klasifikacija

Posted in Uncategorized with tags on gegužės 1, 2011 by viensdutrys

Dabar nusprendžiau kiek pasidomėti kompiuteriais ir tuo, kaip jie yra skirstomi, nors tai gal ir daugumai bus girdėta, tačiau aš tikiuosi, kad kam nors ši informacija tikrai bus naudinga. Nors gal tai ir neskambės labai netikėtai ar negirdėtai, tačiau dabartiniai kompiuteriai skirstomi į superkompiuterius, didžiuosius kompiuterius, minikompiuterius, asmeninius, nešiojamuosius, tinklo, žaidimų, buitinius bei kišeninius kompiuterius – iš tiesų, šissąrašas gan nemažas.

Kompiuteriai yra mašinos, atliekančios užduotis ar skaičiavimus pagal instrukcijų rinkinį arba programas. Pirmieji visiškai elektroniniai kompiuteriai, sukurti 1940 m., buvo didžiulės mašinos, kurioms veikti buvo būtinos žmonių komandos. Palyginti su šiomis ankstyvosiomis mašinomis, šiandieniniai kompiuteriai yra stulbinantys. Jie ne tik tūkstantį kartų greitesni, bet taip pat telpa ant stalo, ant jūsų kelių ar net jūsų kišenėje.

Kompiuteriai veikia sąveikaudami su aparatūra ir programine įranga. Aparatūra reiškia kompiuterio dalis, kurias galite matyti ir liesti, įskaitant kompiuterio korpusą ir viską, kas yra jame. Svarbiausia aparatūros dalis yra smulkus stačiakampis lustas, esantis kompiuteryje ir vadinamas pagrindiniu vienetu (CPU) arba mikroprocesoriumi. Tai kompiuterio „smegenys“—dalis, pateikianti instrukcijas ir atliekanti skaičiavimus. Aparatūros elementai, pvz., monitorius, klaviatūra, pelė, spausdintuvas ir kiti komponentai, dažnai vadinami aparatūros įrenginiais arba įrenginiais.

Programinė įranga reiškia instrukcijas arba programas, kurios nurodo aparatūrai, ką daryti. Žodžių apdorojimo programa, kurią galite naudoti norėdami rašyti raides kompiuteryje, yra programinės įrangos tipas. Operacinė sistema (OS) yra programinė įranga, valdanti kompiuterį ir prie jo prijungtus įrenginius. Dvi gerai žinomos operacinės sistemos yra Windows ir operacinė sistema Macintosh. Jūsų kompiuteris naudoja operacinę sistemą Windows.

Kompiuterių tipai:

  • Superkompiuteriai – patys galingiausi informacijos apdorojimo įrenginiai, galintys per vieną sekundę atlikti kelias dešimtis milijardų operacijų, atmintyje laikyti milžiniškus informacijos kiekius.

  • Didieji kompiuteriai (mainframes) – skirti didelės apimties skaičiavimams ir dideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. Pagal skaičiavimo galimybes jie maždaug šimtus kartų nusileidžia superkompiuteriams. Naudojami stambiose organizacijose.


  • Minikompiuteriai – skirti vidutinės apimties skaičiavimams, nedideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. Naudojami nedidelių organizacijų darbe.
  • Asmeninis kompiuteris (AK) – skirtas vienam vartotojui (vienai darbo vietai).

Asmeninis kompiuteris arba AK, kaip jau buvo minėta,  yra sukurtas naudoti vienam asmeniui vienu metu. Toliau bus gilinamąsi į įvairių asmeninių kompiuterių rūšis: staliniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, kišeniniai kompiuteriai ir Tablet PC:

  • Staliniai kompiuteriai sukurti naudoti prie stalo. Jie paprastai yra didesni ir galingesni nei kitų tipų asmeniniai kompiuteriai. Staliniai kompiuteriai sudėti iš atskirų komponentų. Pagrindinis komponentas, vadinamas sistemos vienetu, dažnai yra stačiakampis korpusas, laikomas ant stalo arba po juo. Kiti komponentai, pvz., monitorius, pelė ir klaviatūra, jungiami prie sistemos vieneto.
  • Nešiojamieji kompiuteriai yra lengvi mobilieji AK, turintys ploną ekraną. Dažnai dėl mažumo jie dažnai vadinami užrašų kompiuteriais. Nešiojamieji kompiuteriai gali veikti su akumuliatoriais, todėl galite nešiotis juos visur. Kitaip nei staliniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai turi pagrindinį procesorių, ekraną ir klaviatūrą viename korpuse. Ekranas, kai jis nenaudojamas, užlenkiamas ant klaviatūros.
  • Kišeniniai kompiuteriai, dar vadinami asmeniniais skaitmeniniais asistentais (PDA), yra akumuliatoriais maitinami kompiuteriai, pakankamai maži nešiotis beveik visur. Net jei jie nėra tokie galingi kaip staliniai ar nešiojamieji kompiuteriai, kišeniniai kompiuteriai naudojami planuojant paskyras, išsaugant adresus ir telefono numerius, taip pat žaidžiant žaidimus. Kai kurie turi daugiau papildomų galimybių, pvz., jais galima skambinti ar pasiekti internetą. Vietoje klaviatūros kišeniniai kompiuteriai turi liečiamuosius ekranus, kurie naudojami pirštu arba pieštuku (pieštuko formos rodomuoju įrankiu).
  • Tablet PC yra mobilieji AK, turintys tiek nešiojamųjų, tiek kišeninių kompiuterių funkcijų. Kaip ir nešiojamieji kompiuteriai, jie yra galingi ir turi įtaisytąjį ekraną. Kaip kišeniniai kompiuteriai, jie leidžia rašyti pastabas ar piešti paveikslėlius ekrane, dažnai su kompiuterio – bloknoto pieštuku vietoje pieštuko. Taip pat jie gali konvertuoti jūsų rankraštį į įvestą tekstą. Kai kurie Tablet PC turi „pakeičiamą“ ekraną, kuris pasisuka ir išsiplečia, kad atsidengtų klaviatūra, esanti apačioje.

Fraktalinis menas

Posted in Uncategorized with tags on balandžio 29, 2011 by viensdutrys

Apie fraktalus  galima pasakyti tiek, jog tai yra sunkus geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai yra panašūs arba identiški visumai arba kitiems fragmentams. Pagrindinė fraktalų bendra savybė yra panašumas į save, t. y. išdidinta maža geometrinės struktūros dalis atrodo identiška didesnei daliai. Fraktalo geometrinės charakteristikos yra nepakankamai nuoseklios, dėl to negali būti nusakomos įprasta Euklidinės geometrijos kalba. Prancūzų – Amerikiečių matematika Benoit Mandelbrot1975 m. pastarojo reiškinio apibūdinimui pritaikė Lotynų kalbos žodį fractus (liet. suskaldytas). Fraktalinių darinių savybių tyrimas matematikoje iškėlė naujus klausimus ir sukūrė taip vadinamą matavimų teoriją, susijusią su objektų matavimu.

Fraktalų savybėmis pasižymintys objektai buvo pastebėti gamtoje ir nuo seno naudojami figūratyviniame vaizdavime. Tradicinė afrikietiškų dirbinių puošyba yra vienas būdingiausių pastarojo vaizdavimo pavyzdžių.

Atrodžiusi vien loginiu ir estetiniu užsiėmimu fraktalų teorija apie 2000 m. susilaukė ir konkretaus pritaikymo – mažinant mobiliųjų telefonų dydį buvo pasiūlyta telefono viduje montuoti fraktalo pavidalo antenas, kurios pasirodė ne mažiau efektyvios už išorines. Taip pat fraktalų savybė atkartoti save pačius buvo pritaikyta paveikslėlių glaudinimui ir dabar naudojama persiunčiant palydovų nuotraukas atgal į Žemę.

Patys fraktalai yra tikrai nuostabūs, estetiški dariniai. Visi, kuriuos esu mačius, įspūdingi, spalvingi ir tikrai puikiai atspindintys pasikartojimo teoriją. Tai tarytum nauja šaka, kuri skirta kurti įvairiausius raštus bei ornamentus pasitelkiant kompiuterio pagalbą bei tam tikrą matematikos išmanymą.

Klasifikavimas:

  • Tikslus savipanašumas – stipriausio tipo savipanašumas. Fraktalas atrodo identiškai, nepriklausomai nuo mastelio. Tokio tipo fraktalai dažniausiai gaunami naudojant iteracines funkcijas.
  • Apytikslis savipanašumas – atskiros tikslaus savipanašumo formos, kai fraktalas turi dalinį (bet ne identišką) savipanašumą esant skirtingam masteliui. Tokio tipo fraktalai būna sukonstruoti naudojant rekurentinius ryšius.
  • Statistinis savipanašumas – silpniausio tipo savipanašumas. Šiam tipui priskiriami atsitiktiniai fraktalai.

———————————

Šitie  įspūdingai gražūs:

http://www.enchgallery.com/fractals/fracthumbs.htm

Pixel art

Posted in Uncategorized with tags on balandžio 29, 2011 by viensdutrys

Tęsiant toliau įrašų grandinę šįkart pasiskaitinėjau apie Pixel art. Išvertus į lietuvių kalbą (ir vėl tie vertiniai) pažodžiui reikštų taškelių meną. Taigi, taškelių menas yra tam tikra forma plataus spektro skaitmeninio meno, nes jam sukurti būtent ir naudojamos atitinkamos technologijos bei programos, kurios leidžia kurti vaizdą nuo pačių mažiausių detalių – pikselių. Panašaus pobūdžio grafika dažniausiai sutinkama senuose kompiuteriuose, video žaidimuose, kai kuriuose mobiliuosiuose telefonuose ir pan.

Na, mano akim vertinant, tai toks įdomus menas. Kaip ir buvo rašyta, tikrai primena senus gerus žaidimus su tada vadinta kampuota grafika, nors nenoriu vertinti nei teigiamai, nei neigiamai. Čia keletas pavyzdžių:

R. Grillotti

______

Sven Ruthner

Jo kūryba įkvėpta Andy Warholo spalvų harmonijos.

Seven Heavens

Nukelia taškelių meną į 3D.

O dabar duoklė žaidimams:

O šis labai net dailus:

Tai tiek.

Elektroninis paštas

Posted in Uncategorized with tags on balandžio 28, 2011 by viensdutrys

Kiekvienam iki kraujo pažįstama frazė, pavadinimas ar paprasčiausiai gausus  komunikacijos šaltinis. Nusprendžiau panagrinėti šią temą, nes kaip dažnai būna, jog apie vos ne kasdien naudojamą dalyką mažiausiai žinome. Paskaitaliojus kelis šaltinius tikrai atsirado pora negirdėtų faktų ar šiaip įdomių dalykų, kuriuos čia vėliau ir pateiksiu.

Elektroninis paštas (El. paštas) yra būdas kurti, siųsti ir gauti žinutes per elektronines komunikavimo (ryšio) sistemas.

Ilgiau pamąsčius, dabar net sunku, kur nors užsiregistruoti nepateikiant savo duomenų – pirmoje vietoje pašto tam, kad su jumis būtų susisiekta bet kur ir bet kada ir, kad, be abejo, gautumėt dauuuug spamo. Taigi elektroninis paštas tampa būtina priemone dalyvauti internetinėje erdvėje.

Šiandieninėje visuomenėje elektroninis paštas viena iš pagrindinių bendravimo ir duomenų perdavimo priemonių. Elektroniniu paštu galima siųsti elektroninius laiškus (pranešimus) bet kuriam interneto naudotojui, turinčiam elektroninio pašto adresą. Laiško gavėjas laišką gauna praktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas – tai yra be galo patogu ir gana patikima, mano manymu. Gautas laiškas yra saugomas gavėjo interneto paslaugų teikėjo ISP serveryje iki tol, kol jis jį pasiima į savo kompiuterį.

Pašto dėžutė (ang. Mailbox) — vieta pašto serveryje elektroniniams laiškams laikyti, paskirta elektroninio pašto abonentui (ang. subscriber) jam registruojantis pas interneto paslaugų teikėją ISP (ang. Internet Service Provider).

Elektroninio pašto adresas (ang. e-mail address) — adresas, kuris suteikiamas elektroninio pašto abonentui. Elektroninio pašto adresą sudaro dvi dalys, atskirtos ženklu @. Kairėje ženklo pusėje rašomas abonento (vartotojo) vardas, dešinėje — pašto serverio  vardas atskirtas tašku nuo šalies adreso, kurie vienareikšmiškai identifikuojantis abonentą tame serveryje.

Elektroninio pašto adreso formatą user@host pasiūlė P.Tomilson. 1980 m. jį patvirtino pasaulinė standartų organizacija ISO.

Kiekvienas elektroninio pašto adresas yra unikalus, sudaromas naudojant tik lotyniškas raides ir turi būti naudojamas toks, koks duotas.  Savavališkas elektroninio adreso pakeitimas — papildomų tarpų įdėjimas, linksnio pakeitimas ir kiti pan. veiksmai padaro adresą beverčiu — tokie laiškai adresato nepasiekia. Smagu yra tai, kad kiekvienas gali susigalvoti savo išskirtinį ir unikalų slapyvardį (kuris eina prieš @..com).

Elektroninio pašto abonentas gali skaityti arba paimti iš pašto dėžutės laiškus pateikęs registravimosi duomenis — abonento vardą (ang. User Name) ir slaptažodį (ang. Password).

Rašant laiškus standartizuotoje formoje reikia užpildyti tam tikrus laukus:

  • From: siuntėjo elektroninio pašto adresas
  • To: gavėjo elektroninio pašto adresas
  • Subject: laiško tema
  • Cc: laiško kopijų gavėjo adresai
  • Date: laiško išsiuntimo data
  • Attachments: laiško priedai (tai gali būti tik rinkmenos).

Elektroniniame laiške ir tiesioginiame interneto pokalbyje bendravimo nuotaikai, emocijos išreikšti išreikšti galima naudoti sutartinius ženklus — šypsenėlės (ang. Smileys) bei angliškų frazių santrumpas. Jos yra laikomos tarptautinėmis todėl jus supras ne tik Lietuvoje, bet ir betkurioje pasaulio šalyje. Tokius ir panašius ženklus naudojame ir mobiliajame telefone. Čia pateikiami dažniausiai naudojami sutartiniai ženklai:

:-)        šypsena

:-/         kreiva šypsena

:-)        šelmiška šypsena

:-(        liūdesys

:-x        bučinys

:-o        nustebimas

:-D        juokas

(:-&       pyktis

:’-(        verkimas

:-@)      kiaulė

😯       nuostabos šūksnis

Tiek informacijos šiam kartui.

Morzės abėcėlė

Posted in Uncategorized with tags on balandžio 28, 2011 by viensdutrys

Turbūt nieko naujo nepasakysiu, jog akivaizdu, kad Morzės abėcėlės paskirtis yra komunikacija ir jos palaikymas. Įvairių impulsų pagalba išreiškiami skirtingo ilgio koduoti garsai (jų sekos) žymi atitinkamas raides, iš kurių susidaro žodžiai, frazė, sakiniai – ir dar plačiau.

Metodas buvo sukurtas apie 1830 metus Samuelio Morzės. Ilgą laiką vyravusi radijo, telegrafo ir kitose komunikacijų srityse, Morzės abėcėlė dabar daug kur užleido vietą tiesioginiam balso garso virpesių perdavimui bei įvairiems kitiems kodavimo būdams, nors ji vis dar naudojama radijo švyturiuose ir plačiai tebetaikoma radijo mėgėjų. Morzės naudotas kodas šiek tiek skyrėsi nuo naudojamo dabar. Šiuolaikinis tarptautinis Morzės kodas yra sukurtas Friedricho Klemenso Gerkės ir oficialiai buvo patvirtintas 1865 metais.

Kadangi esama tik dviejų rūšių signalų (taškas ir brūkšnys), Morzės abėcėle užkoduotą pranešimą galima persiųsti daugeliu įvairių būdų, pradedant radijo siųstuvais (jie paprastesni nei analogiški balsą perduodantys siųstuvai) ir baigiant automobilio žibintų žybsniais, gongo dūžiais, kūjo smūgiais į uolą (naudoja užgriuvę šachtininkai) ar net akies mirkčiojimu (jei žmogus nepajėgia arba jam uždrausta kalbėti). Mirksnio ar smūgio kūju atveju signalo trukmės reguliuoti negalima, todėl keičiama pauzės tarp signalų trukmė.