Apie medijas

Vienas svarbiausių dalykų nagrinėjant būtent medijų temą, turbūt būtų apskritai išsiaiškinti, kas iš viso yra medija ir kokia yra pagrindinė jos teikiama reikšmė, tačiau atsakant į šį klausimą galima būtų drąsiai ir vienareikšmiškai teigti, jog nėra jokio vientiso, paprasto ir aiškaus paaiškinimo, kuriame sutilptų visa tai, kas sudaro ir vienija pačią šią sąvoką ir suteikia jai būtent šią reikšmę, kuri net ir dabar priverčia dažną stabtelt ir susimąstyt – „kas gi vis dėl to tos medijos?“, juk iš tiesų, kartais į vis dažniau girdimus ir plačiai vartojamus, nevienareikšmius dalykus kreipiama vis mažiau dėmesio, tačiau prireikus paaiškint prasmę vieno ar kito dalyko yra dažnai susimąstoma – „ar mes išties žinome kas tai yra?“.

Lotynų kalbos būdvardis „medius“ reiškia, viena vertus ir visų pirma, „vidurinis, tarpinis“, antra vertus, „centrinis, vidinis, giluminis“ ir, paradoksaliai, trečia vertus, „vidutinis, eilinis, bendras, viešas“. Šio žodžio etimologija, atrodo, nori pasakyti, kad čia susiduriama su reiškiniu, kuris nuolatos svyruoja tarp vidaus ir išorės, tarp centro ir periferijos, kas jungia atskirdamas, bet niekada neatskirdamas absoliučiai, kas skiria, išlaikydamas tam tikrą sąsają. Šiandien yra plačiai paplitęs angliškasis šios sąvokos variantas, dažniausiai vartojamas daugiskaita – „media“ – ir iš pradžių reiškęs tam tikrą įtarpintą veikimą, įrankius, priemones, o nuo XX a. pirmos pusės kasdienėje kalboje šiuo žodžiu dažniausiai yra įvardijamos masinės komunikacijos priemonės. Apskritai vienai, labai daug visko savyje talpinančiai sąvokai tikslų paaiškinimą rasti yra itin sunku, nors šiuo atveju ir nepasiteisina posakis – daug apžiosi, mažai nukąsi (interpretuoti galima kaip dažniausiai bandant daug aprėpti, visada gausis priešingai ), tačiau bandyti surasti tikslų kiekvienam tinkantį apibūdinimą yra sudėtinga, bet vėlgi – nėra nieko neįmanomo.

Mano manymu, XXI amžius aiškiai ir tikslingai yra pavadintas naujuoju technologijos amžiumi ir, tubūt, iš tiesų šie metai ar net visas šitas amžius yra taip stipriai ir neatsiejamai priklausomas nuo įvairiausių technologijų, jog be kai kurių iš jų kasdieninis gyvenimas dažnam žmogui būtų net sunkiai suvokiamas ir net įisivaizduojamas. Be abejo, dėka įvairiausių naujų prietaisų gyvenimas tampa daug lenvesnis ir paprastesnis, aiškesnis – paprasti net ir buitiniai darbai nebeeikvoja brangaus laiko ir leidžia suktis greičiau ir daug efetyviau, nes juk viena iš milijono didelių bėdų žmogui yra begalinis laiko trūkumas, tačiau aišku kaip ir viskas pasaulyje turi dvi puses, vieni ar kiti dalykai daro mums mažesnę ar didesnę įtaką, o žmogus yra tokia būtybė, kuri prie gero greit pripranta. Žinoma, tai nėra blogai iki tol, kol taip netampa yda, kas reiškia nepradeda trukdyti realiai gyvenimo kokybei. Apskritai, grįžtant prie apibrėžimo, manau, jog medija – tai visai nevienalytė sąvoka, savyje tarytum talpinanti keletą sluoksnių skirtingos informacijos, kuri net ir nebūdama pakankamai informatyvi, savyje perneša nemažą dalį save pateisinačios informacijos kiekį, kuris automatiškai apibūdina ją kaip technologijos atspindį.

Anot McLuhan, medijos yra techninė žmogaus saviraiškos forma (Marshall McLuhan “Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai”, Baltos lankos), be abejo, kartu ir tenkinanti esamus poreikius bei patį žmogų. Medijos yra visa tai, kas yra aplinkui kiekvieną dieną, visai tai, kas nėra gimę iš gamtos ar tiesiog savaime; medijos yra tai, prie ko yra prisidėjus žmogaus ranka ieškant kokio nors sprendimo vienoje ar kitoje situacijoje. Visa, kas palengvina ne tik buitį, bet ir patį gyvenimo procesą ar net komunikaciją bei kūrybą. Šiuolaikiniame pasaulyje medijos yra tai, kas mus supa kiekviename žingsnyje, o jau vien tai ganėtinai atvirai parodo, koks svarbus yra vienas ar kitas dalykas, jei su juo yra susiduriama akis į akį pakankamai reguliariai. Taigi trumpai tariant, medijos yra tapusi nebeatsiejama gyvenimo dalimi, kurios stipriai ir efektyviai reguliuoja pačią gyvenimo kokybę, kiekybę, pildo ir patenkina poreikius bei lūkesčius, kurie vienaip ar ktaip yra ganėtinai svarbūs siekiant užsibrėžto tikslo, kad ir kokiame kultūriniame ar socialiniame kontekste jis bebūtų, o taip yra jau dėl to, kad medijos tarytum kontroliuoja visas žmogaus gyvenimo puses – nebėra kažkokios vienos ar pavienės situacijos, kai jų įtaka pasireiškia mažiau ar tvirčiau, tai yra lyg vientisa masė, kurioje technologinis progresas paliečia absoliučiai viską, tai yra ne kokią nors vieną sferą, o absoliučiai visas ir tokiu atveju, sąmoningai įtakoja jas visas skirtingai, tačiau paveikumas nuo to tikrai nesumažėja. „Mechanizacijos procesas išreiškia žmogaus prigimties siekį plėstis įvairiomis specializuotomis formomis“, tad medijų vystymasis, anot McLuhano, kyla iš žmogaus poreikio bei sugebėjimo pakaitomis griebti daiktą ir jį paleisti, idant būtų galima plėsti veiklos apimtį. Remiantis šaltiniu, metaforos esmė yra tai, kad žmogus nuolatos nori pasiekti toliau, nei gali. Būtent tai ir yra priežastis visokeriopos technologijos – pranešimo kūrimo. Galiausiai, kaip jau ir buvo minėta, medijoms paliečiant visas gyvenimo puses, vystosi tam tikra priklausomybės forma, kuri fenomenalu, tačiau lengvai persipina su tiesioginiu savo asmenybės praradimu, kitais žodžiais tariant, žmogui tampant vis labiau pasiekiamu net kertinėse situacijose kyla grėsmė jo autonomiškumui ir savitumo išlaikymui – „žmogaus sukurtų technologijų terpė, kuri dabar apima visą pasaulį, stipriai veikia ir keičia patį žmogų – jo juslinį suvokimą ir sąmonę“. Spiraliniu pricipu besivystanti reali, idėjinė medijų sąvoka perkuriama į pamatinę ilgalaikės reikšmės turinčią formą, masiškai sudarančia sąlygas kurptis naujajai terpei, o jame naujajam požiūriui ir visgaliam suvokimui – jam įliutstruoti manau puikiai tiktų: „Miestas perkūrė, transformavo žmogų ir suteikė jam tinkamesnį pavidalą nei tas, kurį pasiekė jo nomadiškieji protėviai; ar neatrodo, kad dabar, kai visas mūsų gyvenimas virsta dvasine informacijos forma, visas Žemės rutulys, visa žmonių šeima galėtų turėti vieną sąmonę?“ – žvelgdamas galbūt į ne tokią jau tolimą ateitį klausia McLuhanas (Marshall McLuhan, „Kaip suprasti medijas“, Batos lankos). Iš tiesų anksčiau ar vėliau domintis bei ieškant kažko vientiso ar aiškesnio, nes vis dėl to, tenka pripažinti, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių ištinka visada, remiantis McLuhanu galima sakyti, jog viskas yra medija, nes bet kurios medijos turinys yra kita medija, galiausiai kalbos medija, o už jos apskritai sąmonės procesai; – medijos yra viskas ir visai nesvarbu siauriau ar plačiau tai bus analizuojama, tai vis tiek išliks, kis ar tobulės, nes pasaulis ir pats žmogus yra toks dalykas, per ilgai nenusistovintis vienoje vietoje – puikus mąstančios būtybės, siekiančios pagerinti savo egzistavimo žemėje laiką, pavyzdys.

Kadangi nemažai buvo kalbėta apie pačios priklausomybės keliamą problemą ypatingai reikšmingą šiuolaikinio pasaulio žmogui, kada yra prarandama ne tik individualybė, bet ir esamojo realaus laiko suvokimas, manau, šią situaciją tiktų pailistruoti vieno užsienio piliečio straispnio ištrauka, kurioje persipinant technologijų svarbai, komunikacijos esmei bei žmogiškiesiems jausmams, susikuriama nauja, jei galima būtų taip pavadinti, priklausomybinė ideologija nuo „norėjimo visada būt pasiekiamam ir pasiekiančiam (in touch)“: „Mokslo ir technikos srityje pastebimas ryškus informacinių technologijų šuolis. Šiandien mes naudojamės ateities technologijomis. Didžiulį įspūdį kelia videotelefonai, elektroninės knygos, „iPod“ grotuvai ir galybė kitų stebuklingų elektroninių dalykėlių. Šis dešimtmetis tapo interneto dešimtmečiu. Prisimenu, kad elektroniniu paštu pradėjau naudotis 2000-aisiais, kai keliavau po Jugoslaviją. Tada kasdien bėgiodavau į interneto kavines. Šiandien nešiojuosi kišeninį personalinį kompiuterį su „skype“ ryšiu ir galiu bet kada pasikalbėti su namiškiais.“

2 atsakymai to “Apie medijas”

  1. gera ta McLuhan knyga”kaip suprasti medijas”,!patariu paskaitinet!idomu buvo paskaityti si bloga;]

    • Ačiū! Aha, man McLuhan tia labia patiko paskaitinėt tik va, gaila, kad visos taip ir nespėjau, nors žiauriai įdomi daug tiesos žmogelis išsako per savo prizmę, bet suprantamai ir naudingai🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: