Medija kaip pranešimas

Na, ką gi. Tęsiu savo pačią pirmąją temą (medijos) toliau savo apmąstymais ir pafilosofavimais apie mediją kaip po pranešimą, remiantis keliomis teorijomis ir McLuhan’o mintimis.

 

Medija kaip pranešimas

McLuhanui medija – tai pranešimas. Šiuo atveju pranešimas neatspindi turinio, autoriui pranešimas – tai forma, terpė, vieta, kur vyksta tolimesni įvykiai, pranešimas yra figūra, talpinanti savyje motyvą (šiuo atveju, turinį) – M. McLuhan‘as perėmė iš Gelštaltpsichologijos  formos ir motyvo idėją, kuri ir paaiškina „Medija yra pranešimas“ termino prasmę. Jis panaudojo šį konceptą tam, kad paaiškintų kaip komunikacijos technologijų forma, medija arba figūra, neišvengiamai veikia per turinį, motyvą. Autorius tikėjo, kad pilnai suvokti naujųjų technologijų efektą, galima tik analizuojant figūrą ir motyvą bendrai, nes nei vienas iš šių komponentų nėra visiškai įmanomas be kito. Ryškėjančios priklausomybinės pranešimo dalys, M. McLuhanas įrodinėjo, kad reiktų studijuoti medijas jų istoriniame kontekste, būtent santykių tarp dabartinių/ateities technologijų ir tų, kurios buvo prieš jas. Dabartinė jų aplinka yra sukurta ant buvusių prieš jas technologijų pamatų, taip pat aplinka kažkada bus naujų technologijų pamatas, kuri, savo ruožtu paveiks visuomenę ir individus.

Šiuolaikinė medijų teorija neįsivaizduojama be šių dviejų, vienas kitą papildančių teiginių, tai tarytum žemėlapis padedantis aiškiau suprasti sąvokų daugiaprasmiškumą. Na, o grįžtant prie paties pranešimo esmės, norėtųsi paminėti, jog pranešimo turinys pilnai gali būti atsitiktinės kilmės, jis neatlieka išskirtinės funkcijos. „Pranešimas, komunikacija visų pirma yra formuojantis poveikis. Medijos paskirtis bei funkcija yra poveikis. Poveikis gi apima visą situaciją, o ne vieną kurį nors informacijos lygmenį.“ – taigi pati prasmė ir esminis kirtis (poveikis, cituojant) pranešimo yra komunikacija, tačiau vėlgi, šiuo atžvilgiu, reiktų nagrinėti komunikacija kiek platesniu aspektu nei vien bendravimo – tai yra tendencingas keitimasis informacija bei dalybe ja. „Medija yra komunikacija, nes būtent medija tvarko ir valdo bet kokį žmonių bendravimą bei veiklą. Medijų turinys ar panaudojimas yra labai įvairiapusis, bet kartu ir neesminis, norint perprasti šiandieninę visuomenės padėtį.“ – nors ir su paskutiniu teiginio sakiniu sutikti ir nesinorėtų, tačiau reikia pripažinti, kad tai tik pagrindžia, ką jau buvau sakiusi įžangoje. Na, o dėl antros dalies, nemanau, jog tai nėra esminis dalykas, nes juk būtent jų dėka, keičiasi suvokimai, požiūriai, grįžtama prie senų ir vėl einama prie naujų dalykų, taip bandant atrasti senų pamatinių įžvalgų prasmę, naujų įvykių kontekstuose.

„Visų pirma, bet koks žmogaus pažinimas, veikimas ir apskritai buvimas neišvengiamai yra medijuotas. Kita vertus, siekis pažinti bei paveikti aplinką tam tikru būdu ir neišvengiamybė tarpti tam tikroje aplinkoje skatina žmogų kurti priemones, įrankius, susipinančius į totalią technologijų tirštai prisodrintą tinklinę terpę, kuri savo ruožtu ilgainiui ima lemtingai formuoti ir transformuoti patį žmogų. Pastaroji tema ypač aktuali tapo šiandienos medijų tyrinėtojams.“ Būties įprasminimas savotiškas pradedamas traktuoti “medijuotu būdu”, paradoksalu, tačiau tai pilnai atlieka tikrąją, reikalaujamąją buvimo (išgyvenimo) funkciją, kuri ir yra keliama kaip tam tikra problematika šioje srityje, nors ir suvokiama, jog tai būtent ir yra „medijos iš medijos“ kūrimo pavyzdys.

 

Taigi, toliau nagrinėjama kiek siauresniu kontekstu apsiribojama medijomis – kaip žmogaus technine saviraiškos forma. Bet kokiu atveju domintis ir ieškant sąsajų su paraleliai einačiu žmogaus egzistavimu, medijos net ir turėdamos didelio reiškmingumo įtaką, vis tiek išlieka svarbiausiais veiksniais veikiančiais kiekvieno žmogaus percepciją. Suvokimas paprastai padedantis orientuotis visuomenėje, formuoja nepriklausomų pažiūrų ideologiją, kuri transformuojama kinta į kuriamą visuomeninį supratimą (masinės kultūros atspindžiai).

 

 

 

 

Šioje iliustracijoje (panagrinėkite ją kiekvienas atskirai) akivaizdu kaip žmogus („You“) yra apsuptas įvairių, kūrybinių ir ne tik, interneto tinklalapių, padedančių visokeriopai komunikuoti su aplinkiniais, įvairias piešinyje nurodytais būdais. Kad ir kur pasuktų dvipusės rodyklės, jos visada sujungia žmonių grupes ar pavienius individus – taip bandoma parodyti ryšį tarp interneto portalų ir žmonių besilankančių juose, kad iš tiesų komunikacija vyksta, pranešimas yra išsiųstas, tačiau ar įvyks pats komunikacijos procesas (ar pranešimas pasieks tikslą) priklauso jau nebe nuo jų, o nuo visas tas medijas valdančių žmonių pasirinkimo ar suvokimo laisvės. Nors ir pasitaiko daug klaidų – nesuprastų pranešimų – internetinė komunikacija toliau puikiai klesti ir kyla klausimas „kodėl?“. Visas internetas tėra vienas didelis tinklas jungiantis galybes smulkesnių vartotojų: „Internetas (angl. internet) – pasaulinis kompiuterių tinklas,  jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus“.

Vyrauja nuomonė, kad žmonės šiame amžiuje pradeda komunikuoti didžiąją laiko dalį būtent internetu. Be abejo, kaip ir daugeliu aspektų, tiap ir šiuo jokios vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra – žmonės tolygiai susiskirstę į teigiamą ir neigiamą požiūrį ginančius, bet turbūt visai nekeista, kad kuo toliau, uo labiau daugėja individų teigiančių, jog visi socialiniai tinklapiai tėra apgaulė. S.Turkle tvirtina, kad nors socialiniai tinklai ir sukuria iliuziją, kad jais naudodamiesi galime geriau bendrauti, iš tiesų šios technologijos izoliuoja mus nuo tikrų žmogiškų santykių, o kibernetinė realybė tėra pigus tikrosios realybės pakaitalas, skelbia dailymail.co.uk. Neigdama, galbūt įsivaizduojamas teigiamybės žinoma profesorė teigia, kad socialiniai tinklai užvaldo mūsų gyvenimą, paverčia mus labiau izoliuotais ir verčia prarasti žmogiškus kontaktus. Ji netgi pavadino socialinius tinklus šiuolaikine beprotybe. Iš dalies tai yra visiška tiesa, priklausomybė gimsta esant nenuovokiam ir nesugebant atsirinkti tinkamų dalykų.

 

 

2 atsakymai to “Medija kaip pranešimas”

  1. labai gerai susivirskino,
    lengvai susiskaite +
    like!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: