Informacijos laikmenos

O dabar grįžtant prie kažko, rodos, iš pažiūros labiau susijusio su kompiuteriais ir informatika – apie informacijos laikmenas. Labai plačiai paplitęs dalykas ir pati jo sąvoka. Taigi stambiai peržvelgsiu svarbiausius bruožus.

Informacijos laikmenos tai – materiali terpė skirta duomenims įrašyti. Informacijos laikmenos gali būti kompiuterinės ir nekompiuterinės. Pastarosioms galima priskirti informaciją įrašytą popieriuje nesinaudojant kompiuterio ir jo periferinių įrenginių pagalba, bei laikmenos skirtos laikyti garsinę, vaizdinę ar kitokią informaciją kuriai nuskaityti kompiuteris nėra reikalingas.
Laikmenas galima suskirstyti pagal informacijos išsaugojimo pobūdį:

  1. magnetinis;
  2. magneto-optinis;
  3. optinis;

Pagrinde, laikmena reikėtų laikyti tokią kompiuterinei informacijai skirtą laikyti įrenginį, kuris informaciją išlaiko ne tik kompiuterio darbo metu, bet ir po kompiuterio išjungimo. Taigi tai yra įrenginiai skirti informacijos užrašymui, kaupimui, laikymui ir atgaminimui. Pagal šiuos požymius informacijos laikmenomis reikėtų laikyti šiuos:

  1. Magnetinių diskų kaupiklis (HDD (Hard Disc)) Jis yra pagrindinė informacijos laikymo kompiuteryje ir standartinė kompiuterio komplektacijos dalis;
  2. Lankstaus disko kaupiklis (FDD (Floppy Disc));
  3. Magneto – optiniai diskai;
  4. Optiniai diskai;
  5. Strimerio magnetinė kasetė tai – audio kasetė į kurią strimerio pagalba yra įrašoma kompiuterinė informacija. Strimeris tai įrenginys skirtas kaupti kompiuterinę informaciją kasetinio magnetofono juostose;

Atsižvelgiant į naujoves, kurios pradedamos taikyti pasaulyje darbo su dokumentais srityje, siūlomas ir naujas dokumento sąvokos apibrėžimas: „Dokumentas – informacijos laikmena ir pastovūs duomenys, užfiksuoti šioje laikmenoje, kuriuos gali perskaityti žmogus arba mašina“.

O toliau informacija pateikta labai siaurai, tačiau nemažai įdomių faktų.

 

FDD laikmenos

Prototipas lanksčiojo  magnetinio diskelio (FDD-Floppy Disk Drive) atsirado 1950 metų pradžioje. Tuo metu išradimas nesukėlė didelio susidomėjimo. Tik 1971 metais inžinierius Alanas Šugartas iš IBM kompanijos pristatė pirmąją  serijine 8colių disketę kompiuteriui. 1976 metais kompanija Shugart Associates išleido pirma 5,25 colių, o 1985 metais  Sony pristatė 3,5 colių diskelį ir diskasukį, kuris tapo pagrindinių nedidelės informacijos  nešiotojų.  Pirmieji diskeliai turėjo 40 takelių darbiniam paviršiui, vėliau 80 takelių. Labiausiai paplitę yra HD (High- Density) 1.44 MB talpos diskeliai. Lyginant šių diskelių vystymąsi su kitomis laikmenomis, pasiekimai nėra dideli: dydis sumažėjo du kartus, talpa padidėjo tik 100%. Šiuo momentų ši laikmena skaitoma morališkai pasenusi ir netenkina šiuolaikinių reikalavimų.  Tačiau kol kas dauguma kompiuteriu yra komplektuojama su FDD įrenginių. Yra sukurta daug laikmenų, kuriomis norima pakeisti ši magnetinį diskelį. Trumpai aptarsiu keleta iš jų.
Iomega Zip atsirado 1995 metais. 1998 metais jis tapo gana populiarus. Nesuderintas su standartiniais 3,5 colio diskais. Talpa 100 MB. Dabar paplitę 250 MB talpos laikmenos. Palaiko  IDE, SCSI, LPT ir USB interfeisą. Labiausiai paplitęs.
SuperDisk (LS-120) atsirado rinkoje daug vėliau negu Zip. Suderintas su 3,5 colių diskeliais. Sudaro didžiausia konkurencija Zip.  Jis buvo išleistas kompanijos  Imation , talpa 120 MB.
UHC (Ultra High Capacity) sukurtas Mitsumi Electronics ir Swap Instruments kompanijų panaudojant Antek Peripherails technologiją. Talpos  – 1,44МB, 100МB (Zip ) ir 130МB (UHC – praktiškai tas pats Zip tik padidinta talpa ).
HiFD (High Capacity Floppy Disk) –  didelės talpos diskelis. Sukurtas Fuji (Fuji Photo Film) ir  Sony 1998 metais. Talpa 200 MB, žadama padidinti iki 500Mb. Suderintas su 3,5 colio diskeliais.  Nelabai paplitęs.

 

HDD laikmenos

HDD yra skaitmeniniai įtaisai – juose magnetiniai signalai saugo atitinkama informaciją. Magnetiniai signalai yra įrašomi į metalinius diskus, kurių paviršius yra padengtas magnetine medžiaga. Disko paviršiuje yra laikoma tik dviejų lygių signalai: viena kryptim ir priešinga kryptimi įmagnetintos paviršiaus vietos. Bet kokiu atveju magnetinė medžiaga įmagnetinta iki soties. Duomenų informacijos blokai yra koduojami ir įrašomi, kaip magnetinio lauko krypčių pasikeitimų seka tam tikrose disko paviršiaus vietose. Skaitymo galvutė reaguoja į magnetinio lauko krypties pasikeitimus, o dekodavimo schemos atstato reikiamą informaciją.
Pats pirmasis kietasis diskas pasirodė 1956 metais, kuri sukūrė IBM. Jis buvo naudojamas IBM 305 buvo 61centimetro (24 colių) diametro, galėjo sutalpinti iki 5MB informacijos. Disko informacijos tankis tebuvo 320 bitų kvadratiniame centimetre, o informacijos perdavimo greitis 70 KB/s. Žinoma šis įrenginys neturi nieko bendro su tuo ką mes pripratę vadinti kietu disku, išskyrus pavadinimą ir pagrindinius darbo principus. Pačioje kietų diskų projektavimo pradžioje didelis dėmesys buvo kreipiamas ne į  disko matmenys, bet į disko talpą ir spartumą.
1979 metais IBM išleido 3310- pirma kieta diską su 8 colių diskais. 1980 metais “Seagate” išleido 5 MB diską  “ST -506″. Jis turėjo keturis  5.25 colių diskus.  Diskų  matmenų sumažėjimas leido juos panaudoti asmeniniuose kompiuteriuose. 5.25 colių diskai tapo labai populiarus ir buvo naudojami gana ilga laiką. Netgi 1984 metais pasirodęs  kietas diskas su 3.5 colių diskais, vėliau tapęs vienų iš svarbesnių standartų kietų diskų gamintojams, tuo metu praktiškai nepaveikė 5.25 colių populiarumo.

 

Optinės laikmenos

Sony ir Philips 1980 metais išrado kompaktinį diską. 1982 metais pradėtas gaminti kompaktinis diskas (CD-AUDIO) kelių metų bėgyje pilnai užkariavo muzikinę rinką, išstumdamas vinilinius diskus.  Geras garsas, maži matmenys, patogus ir patikimas saugojimas ir ilgaamžiškumas pritraukė daugybe vartotojų. Pirmieji CD buvo skirti skaitmeninio garso įrašams saugoti. Juos kuriant buvo iškeltas uždavinys – diske sutalpinti valandos trukmės HiFi kokybės garso įrašą. 1984 metais buvo  pristatytas CD-ROM kompaktinis diskas.  Buvo pradėta kurti nauji diskų standartai, didinamas duomenų perdavimo greitis.

 

Magnetinės juostos

Magnetinių juostų istorija jau yra beveik 50 metų, tačiau ir šiandien kai reikia saugiai ir ilgai saugoti (rezervuoti) didelės apimties duomenys – šiuolaikiniai juostiniai kaupikliai yra nepamainomi.
Bendru atveju  pagal įrašymo technologiją įrašus galima suskirstyti į trys klases:

  1. helical scan (spiralinis įrašymas);
  2. linear (linijinis įrašymas);
  3. linear serpentine;

 

Ar laikmenos duomenis sunaikinsite magnetu?
Magnetu tikrai galite sunaikinti į diskelį įrašytus duomenis. Bandymų metu prie 3,5 colio diskelio mes prilietėme tris litus kainuojantį magnetą, kuris bematant prilipo prie diskelio, ir duomenys buvo pažeisti. Laimei, daugumai šiuolaikinių laikmenų, pavyzdžiui, „Secure Digital“ ir „CompactFlash“ kortelėms, magnetinis laukas nekenkia.

Tiek šiam kartui.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: