Bitas

Bitas (akronimas iš angliško binary digit) – elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas informacijos gaunamas sužinojus atsakymą į klausimą su dviem vienodai tikėtinais atsakymais. Pvz., metant monetą, galima spėti kuria puse ji nukris. Sužinojus kaip moneta nukrito ir yra gaunamas 1 bitas informacijos. Taigi bitas gali turėti vieną iš dviejų reikšmių („taip“ arba „ne“, „juoda“ ar „balta“ ir t. t.). Kompiuterijoje naudojamoje dvejetainėje skaičiavimo sistemoje jos žymimos vienetu ir nuliu.

Bitas, skirtingai nei, pavyzdžiui, SI sistemos matavimo vienetai, pats negali būti dalomas, už bitą mažesnio informacijos vieneto būti negali kaip negalima tik iš dalies sužinoti kuria puse apsivertė numesta moneta. Šiuolaikiniai skaitmeniniai prietaisai visą informaciją saugo, perduoda ar apdoroja būtent atvaizduotą dvejetainiais skaičiais (yra buvę nepavykusių bandymų naudoti dešimtainę skaičiavimo sistemą). Taigi kiekviena kompiuterio laikmena yra atvaizduojama dvejetainiais skaičiais. Visa, ką jūs matote kompiuterio ekrane, yra apibrėžta šiais dvejetainiais simboliais – taigi, bitais. Kiekviena raidė, spalva, garsas ir kt. turi savo atvaizdą bitais, užrašomą nuliais ir vienetais.

Vienas bitas yra labai mažas informacijos kiekis. Pavyzdžiui, tam, kad pavaizduoti paveikslėlį reikia užrašyti kiekvieno jį sudarančio taško ekrane spalvą. Jeigu spalvų yra tik dvi, tai kiekvienam taškui ir reikės nurodyti tik nulį arba vienetą. Bet jei spalvų yra jau keturios, kiekvienos spalvos numeris jau bus dviejų dvejetainių skaičių ilgio t. y. 00,01,10,11. Jeigu spalvų aštuonios – kiekvienos spalvos kodas jau trys bitai informacijos. O šiais laikais mūsų matomus ekranus sudaro tikrai ne mažiau kaip 480000 taškų. Taigi, norint pavaizduoti paveikslėlį su bent 8 spalvom jo užrašymui reikiamos atminties kiekis sudarys beveik pusantro milijono bitų.

Yra kilobitai, megabitai ir taip toliau. Pati pirmoji problema su kuria buvo susidurta norint perkelti šiuos skaičius į kompiuterijos erdves buvo tai, kad priešdėlis „kilo“ reiškia lygiai vieną tūkstantį. Tai suprantama – juk mes naudojame dešimtainę skaičiavimo sistemą, kurios pagrindas yra 10. Ir vienas tūkstantis yra ne kas kita kaip tris kartus sudaugintas dešimtukas. Dvejetainės skaičiavimo sistemos pagrindas yra 2, ir kiek kartų nedaugintume dvejetą patį iš savęs – nei 10 nei 100 nei 1000 negausime. Todėl, skaičiuojant informaciją, priešdėlis „kilo“ reiškia ne 1000 o 1024, tai yra 210. Vietoje milijono, ką SI sistemoje reiškia priešdėlis „mega“, naudojamas 220 dydis. Taigi vienas kilobitas yra ne 1000, bet 1024 bitai.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: