Apie glaudinimą

Šiandien šiek tiek nusprendžiau pasigilinti į labai sulietuvintą pavadinimą – glaudinimas. Apskritai visi tie vertiniai, asmeniškai man, skatina visišką pasimetimą – nesuprantu daugumos, o pati jų sulietuvinimo prasmė nėra labai aiški – linkstu prie to,  jog geriau vartoti pasaulyje paplitusius terminus nei vertinius. Bet nukrypau totaliai nuo temos.. Taigi, glaudinimas !

Pati ši sąvoka reiškia bylos duomenų apimties sumažinimą, suspaudimą. Kai kur kitaip dar vadinamas archyvavimu ar pakavimu. Būtent tai ir yra visa prasmė ir esmė šio proceso, na, o nagrinėjant kiek plačiau būtų galima išskirti tokias tris mintis:

  • Duomenų apsauga;
  • Vietos taupymas;
  • Duomenų perdavimo paspartinimas;

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių: fiziškai sugadinus diską, neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis, dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir pan. Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis. Kita archyvavimo paskirtis – tai duomenų perdavimas internetu. Tam kad padidėtų sparta (sumažėtų duomenų kiekis) bylos internete dažniausiai platinamos suspaustoje, t. y., archyvuotoje formoje.

Radau visai įdomios informacijos, be abejo, kas nors gal ir iš praktikos tai žinos, jog dažnai duomenų apimtis yra daug kartų didesnė nei jų pateikiama informacija – kaip pavyzdį (šaltinis viki), radau 1998 metai, o tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntieji metai“ teikia tiek pat informacijos, tačiau pirmasis užrašas žymiai trumpesnis. Tikrai įdomus, akivaizdus ir įtikinantis faktas. Iš tiesų yra įvairių būdų suspausti failams, vieni tai padaro geriau, kiti blogiau – natūralu, nes net ir realiam pasauly nėra nieko identiškai vienodo. Kalbant apie failus ir jų suspaudimo pajėgumą, norėtųsi paminėti, jog labai pasiduodančios  glaudinimui yra .txt, .doc, .bmp tipo bylos, ko nevisai galima būtų pasakyti apie .mp3, .jpg – žinoma, rezultatas bus, tačiau ne toks džiuginantis.

Manau, susipažinimui pakaks. Jei kas nors norėtų dar pasiskaitinėt –>

http://www.likit.lt/term/g/glaudinimas.html

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: