Morzės abėcėlė

Turbūt nieko naujo nepasakysiu, jog akivaizdu, kad Morzės abėcėlės paskirtis yra komunikacija ir jos palaikymas. Įvairių impulsų pagalba išreiškiami skirtingo ilgio koduoti garsai (jų sekos) žymi atitinkamas raides, iš kurių susidaro žodžiai, frazė, sakiniai – ir dar plačiau.

Metodas buvo sukurtas apie 1830 metus Samuelio Morzės. Ilgą laiką vyravusi radijo, telegrafo ir kitose komunikacijų srityse, Morzės abėcėlė dabar daug kur užleido vietą tiesioginiam balso garso virpesių perdavimui bei įvairiems kitiems kodavimo būdams, nors ji vis dar naudojama radijo švyturiuose ir plačiai tebetaikoma radijo mėgėjų. Morzės naudotas kodas šiek tiek skyrėsi nuo naudojamo dabar. Šiuolaikinis tarptautinis Morzės kodas yra sukurtas Friedricho Klemenso Gerkės ir oficialiai buvo patvirtintas 1865 metais.

Kadangi esama tik dviejų rūšių signalų (taškas ir brūkšnys), Morzės abėcėle užkoduotą pranešimą galima persiųsti daugeliu įvairių būdų, pradedant radijo siųstuvais (jie paprastesni nei analogiški balsą perduodantys siųstuvai) ir baigiant automobilio žibintų žybsniais, gongo dūžiais, kūjo smūgiais į uolą (naudoja užgriuvę šachtininkai) ar net akies mirkčiojimu (jei žmogus nepajėgia arba jam uždrausta kalbėti). Mirksnio ar smūgio kūju atveju signalo trukmės reguliuoti negalima, todėl keičiama pauzės tarp signalų trukmė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: